Available via license: CC BY
Content may be subject to copyright.
131
ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2012. 59
SKAITMENINIŲ SERIALINIŲ LEIDINIŲ
LEIDYBA LIETUVOJE 1996–2011 m.
LINA ŠARLAUSKIENĖ
Aleksandro Stulginskio universitetas
Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.
El. paštas: lina.sarlauskiene@asu.lt
Straipsnyje analizuojama Lietuvos skaitmeninių serialinių saityno leidinių leidyba knygotyros aspektu.
Atlikta skaitmeninių serialinių leidinių dešimtmečio leidybos mūsų šalyje analizė ir pateiktos šių leidinių
leidybos tendencijos. Tyrimo duomenys rinkti nuo 1996 m. atliekant skaitmeninių serialinių leidinių ana-
lizę, taikant informacijos paieškos, dokumentų analizės ir leidėjų apklausos metodus, naudojant specia-
liai skaitmeniniams serialiniams leidiniams viešinti sukurtą svetainę „Lietuvos elektroninė periodika“.
Skaitmeniniai serialiniai leidiniai analizuoti pagal leidybos dinamiką, leidinių rūšį, leidėją, periodiškumą,
paskirtį, tematiką, ekonominius modelius, formalųjį įforminimą bei apipavidalinimą. 2012 metų tyrimų
rezultatai lyginami su 2001 metais atlikto tyrimo rezultatais. Lietuvos skaitmeninių serialinių leidinių lei-
dyba, ekonominiu, leidinių turinio ir formos požiūriais pradėta plėtoti prieš dešimtmetį, šiuo metu yra
sėkmingai besivystanti profesionali veikla.
R ei kš m in ia i ž od ž ia i : skaitmeniniai serialiniai leidiniai, žurnalai, laikraščiai, elektroninė periodika.
ĮVADAS
Skaitmeniniai serialiniai leidiniai yra svarbi
masinės ir mokslinės komunikacijos priemo-
nė visuomenėje, demokratiškas ir efektyvus
informacijos skleidimo būdas ir verslo dalis.
Jie padeda racionaliau įgyvendinti visuo-
menės informacijos priemonių ir mokslinės
komunikacijos funkcijas. Skaitmeninių
serialinių leidinių leidyba Lietuvoje gyvuoja
daugiau nei dešimtmetį ir vystosi kaip pro-
fesionali veikla.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti sai-
tyne leidžiamų skaitmeninių serialinių
lei dinių dešimtmečio leidybą Lietuvoje ir
pateikti jos tendencijas.
Siekiant šio tikslo ir atliekant skaitme-
ninių serialinių leidinių atranką, pirmiau-
sia iškilo skaitmeninių serialinių leidinių
sampratos ir identifikavimo problema.
Pagal informacijos specialistų bendruomenių
(AACR, ISSN, ISBD) parengtus bibliogra-
nių šaltinių standartus, skaitmeniniai seri-
aliniai leidiniai yra tęsiamųjų bibliogranių
šaltinių rūšis. Tai bibliograniai šaltiniai,
numatyti leisti neapibrėžtą laiką, apimantys
serialinius leidinius ir integruotus biblio-
grajos šaltinius, kuriems priskiriamos at-
132
naujinamos interneto svetainės ir duomenų
bazės [12]. Skaitmeniniai serialiniai leidiniai
apibrėžiami kaip serialiniai leidiniai skaitme-
ninėje laikmenoje, leidžiami numeruotomis
ar datuotomis dalimis, viena po kitos ir nu-
matyti leisti neapibrėžtą laiką [5]. Serialinių
leidinių ir integruotų bibliogranių šaltinių
identikavimas bei atranka yra gana sudė-
tingas uždavinys, nes šių rūšių zinė forma
yra tapati, t. y. interneto svetainės. omas
E.Nisongeris teigia, kad serialiniai leidiniai
gali būti apibūdinami kaip tam tikra straips-
nių organizacija leidinyje [8]. Šiuo atveju
lengviau identikuojami moksliniai seriali-
niai leidiniai, nes jų straipsniai publikuojami
įprastuose leidinių numeriuose. Masinių
informavimo priemonių, t. y. skaitmeninės
periodikos (laikraščių, žurnalų, biuletenių),
atranka yra sudėtingesnė dėl įvairių naujų
informacijos pateikimo formų. Skandina-
vijos šalių bibliotekų patirtis rodo, kad vyk-
dant bibliogranę apskaitą skaitmeniniams
serialiniams leidiniams gali būti priskiriami
leidiniai, kurie turi unikalų pavadinimą,
periodiškai atnaujinami numeruotomis ar
datuotomis dalimis ir juose skelbiama viešoji
informacija. Atsižvelgiant į atrankos tikslus,
skaitmeninių serialinių leidinių apibrėžtys
gali skirtis. Pavyzdžiui, paskelbtame doku-
mente dėl mokesčių taikymo JAV nurodytos
konkretesnės skaitmeninės periodikos atran-
kos sąlygos [9].
Taip pat sudėtinga nustatyti skaitmeni-
nių serialinių leidinių rūšis dėl skaitmeni-
niams dokumentams būdingų išskirtinių
savybių: skaitmeninės laikmenos (zinės
formos) ir hiperadaptyvios loginės formos.
Skaitmeniniai dokumentai yra ksuojami
skaitmeninėse laikmenose, kurios nėra -
ziškai neatskiriama dokumento dalis. Pagal
skaitmeninių dokumentų zinę laikmeną
neįmanoma nustatyti dokumento tipo.
Pavyzdžiui, saityne publikuojami laikraš-
čiai, žurnalai, knygos turi tą pačią zinę
laikmeną. Kadangi pagal laikmeną negalima
nustatyti skaitmeninių dokumentų tipo, tai
būtų galima padaryti pagal jų loginę formą
ir informacijos publikavimo periodiškumą.
Skaitmeninių dokumentų loginė forma gali
skirtis nuo spausdintinių leidinių savo vidine
struktūra, informacijos išdėstymu, ryšiais su
kitais objektais, multimedijos (animacijos,
vaizdo ir garso įrašų ir kt.) naudojimu.
Skaitmeninių serialinių leidinių loginė
forma gali būti kelių tipų: straipsnių publi-
kavimas skirstant juos į leidinio numerius
ir straipsnių publikavimas pagal naujumą,
tematiką ar kt.
Dėl skaitmeninių serialinių leidinių zi-
nės ir loginės formų speciškumo, sudėtinga
šiuos leidinius skirstyti į jų tradicines rūšis
(laikraščiai, žurnalai, biuleteniai), nes:
àpagrindiniai spausdintinės periodikos
skiriamieji kriterijai (operatyvumas,
aktualumas, brošiūravimas, apimtis,
spalvotumas ir kt.) nebėra aktualūs,
àdaugumos leidinių periodiškumas neaiš-
kus ar nenurodytas.
Kitokių skaitmeninių serialinių leidinių
rūšių analizės, kuriose būtų nurodyti nau-
joms šių leidinių rūšims būdingi kriterijai,
mokslinėse ir profesinėse publikacijose aptik-
ti nepavyko. Kartais skaitmeniniai serialiniai
leidiniai yra skirstomi pagal tai, ar leidžiamas
šių leidinių spausdintinis variantas, ar ne.
133
Skaitmeniniai leidiniai, neturintys spaus-
dintinio varianto, įvardijami leidiniais,
publikuojamais tik internete (anglų kalba:
only online).
Apskritai mokslinėje literatūroje skai-
tmeninių serialinių leidinių sampratos ar jų
rūšių nustatymo klausimai nėra pakankamai
analizuojami, dažniausiai publikuojami tyri-
mų rezultatai, atskleidžiantys tik mokslinės
ar tik masinės periodikos (ar jų atskirų rūšių)
leidybos ypatumus. Galima rasti labai daug
užsienio autorių mokslinės periodikos tyri-
mų. Lietuvoje mokslinę periodiką įvairiais
aspektais analizavo Zenona Ona Atkočiūnie-
nė, Ingrida Bučionytė ir Regina Vaišvilienė,
Gintarė Galinienė ir Kristina Aputytė, Elena
Macevičiūtė, Narimantas Paliulis ir Eleonora
Dagienė, Lina Šarlauskienė ir kt. [1; 2; 4;
6; 10; 13]. Masinės periodikos mokslinių
tyrimų tarptautiniu mastu randama mažiau.
Lietuvoje kai kuriuos masinės periodikos
aspektus analizavo Ada Misevičiūtė, Vaidas
Bučys [7; 3]. Visų rūšių skaitmeninių seria-
linių leidinių leidyba Lietuvoje knygotyros
aspektu buvo analizuojama L. Šarlauskienės
publikacijose [11; 14; 15].
Atsižvelgiant į skaitmeninių serialinių
leidinių sampratos ir rūšių nustatymo pro-
blematiką, šių leidinių zinės ir loginės for-
mos bei skiriamųjų kriterijų supanašėjimą,
šiuo metu skaitmeninius serialinius leidinius
galima nuosekliai suskirstyti tik į mokslinius
ir masinius leidinius. Šių leidinių detalesnis
skirstymas priklauso nuo jų identikavimo
ir atrankos tikslų. Nesant būtinybės, šių
leidinių į detalesnes rūšis apskritai galima
neskirstyti.
Identifikuojant ir atrenkant Lietuvos
skaitmeninius serialinius leidinius, atsižvelg-
ta į analizuotas problemas ir vadovautasi
bibliogranių šaltinių standartais bei Skan-
dinavijos šalių bibliotekų nurodytais krite-
rijais: skaitmeninis serialinis leidinys turi
turėti unikalų pavadinimą, būti periodiškai
atnaujinamas numeruotomis ar datuotomis
dalimis ir jame turi būti publikuojama viešoji
informacija.
Duomenys apie Lietuvos skaitmeninius
serialinius leidinius renkami nuo 1996 m.
informacijos paieškos, dokumentų analizės ir
leidėjų apklausos metodais. Panaudojant su-
kauptus duomenis, 2000 m. buvo sukurta ir
internete publikuota skaitmeninių serialinių
leidinių nuorodų svetainė Lietuvos elektroni-
nė periodika. Per pastarąjį dešimtmetį keletą
kartų buvo atnaujintas šios svetainės dizai-
nas, keitėsi jos interneto adresas. Šiuo metu
svetainės dizainas pritaikytas įvairiapusei
leidinių paieškai, įgytas nuolatinis svetainės
adresas (http://www.eperiodika.lt). Lietuvos
elektroninės periodikos svetainė atspindi
autorės nuolat atliekamos skaitmeninių se-
rialinių leidinių paieškos, atrankos ir analizės
rezultatus. Skaitmeniniai serialiniai leidiniai
yra atrenkami pagal pirmiau minėtus krite-
rijus. Kaip papildoma informacija svetainės
lankytojams yra skelbiamos interneto sve-
tainių, kuriose pateikiama informacija apie
spausdintų serialinius leidinius, nuorodos.
Informacija apie leidinius renkama atliekant
paiešką internete ir gaunant leidinių rengėjų
ar leidėjų prašymus įtraukti jų leidinių nuo-
rodas į svetainę. Vieną kartą per metus atlie-
kama visų svetainėje registruotų leidinių ir jų
134
nuorodų patikra, kad būtų galima nustatyti
leidinių leidybos pakitimus: ar leidinys vis
dar leidžiamas, ar nepakito jo rūšis, leidėjas,
interneto adresas ir kt. Esant pakitimų, in-
formacija svetainėje yra atnaujinama, nebe-
leidžiamų leidinių nuorodos iš svetainės pa-
šalinamos. Lietuvos elektroninės periodikos
svetainė sudaro sąlygas pateikti susistemintą,
aktualią informaciją visuomenei, o leidinių
autoriams, rengėjams, leidėjams registruoti
savo leidinius ir pateikti apie juos patikimus
leidybinius duomenis. Svetainėje skelbiama
informacija apie daugelį Lietuvos skaitme-
ninių serialinių leidinių, tačiau tikėtina,
kad dėl informacijos nepakankamumo kai
kurie leidiniai galėjo ar gali būti neįtraukti į
nuorodų svetainę ir tyrimą.
Lietuvos elektroninės periodikos sve-
tainėje serialiniai leidiniai yra skirstomi į
masinių leidinių rūšis ir mokslinius seriali-
nius leidinius. Masiniai leidiniai skirstomi
atsižvelgiant į tai, ar jie turi spausdintinį
variantą (laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ir
originalūs leidiniai – t. y. publikuojami tik
internete). Nors toks skirstymas nėra itin
tinkamas skaitmeniniams serialiniams leidi-
niams dėl jau minėtos šių leidinių sampratos
problematikos, tačiau jis pasirinktas dėl
skaitmeninių leidinių vartotojų interesų, nes
tokiu būdu sugrupuoti skaitmeniniai leidi-
niai yra lengviau identikuojami ir pasiren-
kami skaityti. Toks skaitmeninių serialinių
leidinių skirstymas yra sąlyginis ir laikinas,
kol nebus publikuotų naujų skaitmeninių
serialinių leidinių klasikacijų ir nurodytų
naujų skiriamųjų kriterijų, pagal kuriuos
būtų galima atrinkti ir suskirstyti į rūšis
skaitmeninius leidinius. Nesant detalesnių
skaitmeninių serialinių leidinių klasikacijų,
kitoks leidinių rūšiavimas šiuo metu būtų
nekorektiškas.
Lietuvos elektroninės periodikos svetai-
nėje pateikiamos ne tik skaitmeninių seria-
linių leidinių nuorodos, bet ir šių leidinių
leidybos duomenys, kurie kaupiami ir jų ana-
lizės rezultatai pateikiami šiame straipsnyje.
Skaitmeniniai serialiniai leidiniai analizuoti
knygotyros aspektu (tipologiniu, de visu ir kt.
metodais), siekiant nustatyti šių leidinių lei-
dybos ir funkcionavimo ypatumus. Leidiniai
aptarti pagal šiuos kriterijus: leidybos dina-
miką, rūšį, leidėją, periodiškumą, paskirtį,
tematiką, ekonominius modelius, formalųjį
įforminimą bei apipavidalinimą. Analizuo-
jami skaitmeniniai serialiniai leidiniai, kurie
leidžiami saityne (netiriami leidiniai skirti iš-
maniesiems telefonams ir pan.). Šiame darbe
2012 metų tyrimų rezultatai yra lyginami su
2001 metų tyrimo rezultatais.
TYRIMO REZULTATAI
2012 metų duomenimis, Lietuvoje leidžia-
mi 297 skaitmeniniai serialiniai leidiniai.
Pateikta leidinių leidybos dinamika (1 pav.)
atskleidžia, kad daugiausia naujų leidinių
pradėta leisti 1998–2000 metais, prasidė-
jus saityno plėtrai. Pastaraisiais metais šis
skaičius itin sumažėjęs, nes per dešimtmetį
internete pradėti publikuoti visi Lietuvos
dienraščiai, dauguma regioninių laikraščių,
populiarių ir mokslo žurnalų. Tačiau bendras
leidžiamų leidinių skaičius per metus vis dar
didėja (2 pav.).
135
Didžioji dalis leidinių 2012 metais, kaip
ir 2001 metais (apie 67 proc.) – skaitmeni-
niai serialiniai leidiniai, turintys spausdinti-
nius variantus (3 pav.). Leidėjų charakteristi-
ka per dešimtmetį taip pat nepakito (4 pav.).
Leidėjų daugumą sudaro institucijos ir verslo
įmonės. Didžioji dauguma leidėjų yra profe-
sionalios spausdintinės periodikos leidyklos.
Pagrindiniai leidėjai, publikuojantys origina-
lius serialinius leidinius, 2001 metais buvo
skaitmeninių technologijų lyderiai (Penki
kontinentai, Skaitmeninės komunikacijos ir
kt.). 2012 metų duomenimis, originalius
leidinius leidžia ne tik įmonės, susijusios
su informacinėmis technologijomis, bet ir
skaitmeninių leidinių leidėjai. Nedidelę dalį
originalių leidinių analizuotu laikotarpiu
leido privatūs asmenys.
Skaitmeniniai serialiniai leidiniai, tu-
rintys spausdintinius variantus, dažniausiai
leidžiami pagal spausdintinių leidinių peri-
odiškumą. Daugiausia leidžiama dienraščių
ir mėnesinių leidinių. Mokslo leidiniai
paprastai leidžiami kas ketvirtį. Originalių
skaitmeninių leidinių periodiškumas daž-
niausiai neaiškus, nenurodytas, išskyrus
1 pav. Lietuvos skaitmeninių serialinių leidinių leidybos dinamika 1996–2011 metais
2 pav. Lietuvoje leidžiamų skaitmeninių serialinių leidinių skaičius per metus
136
naujienų portalus, kurie atnaujinami keletą
kartų per dieną. Šios tendencijos nepakito
per visą laikotarpį.
Analizuojant leidinių paskirtį galima
pastebėti, kad smarkiai išaugo skaitmeninių
mokslinių žurnalų skaičius. 2011 metų
pabaigoje publikuojama 113 viso teksto
žurnalų, kas sudaro 32 proc. visų skaitme-
ninių serialinių leidinių, o, 2001 metais jų
3 pav. Skaitmeninių serialinių leidinių, turinčių spausdintinius variantus,
rūšys 2001 ir 2011 metais
4 pav. Lietuvos skaitmeninių serialinių leidi-
nių leidėjai 2011 metais
Laikraščiai Žurnalai Biuleteniai Mokslo
žurnalai
2001 m.
2011 m.
120
100
80
60
40
20
0
46%
7%
38%
9%
Akademinės,
viešosios ir
kitos įstaigos
46%
Privatūs
asmenys 7%
Periodikos
leidėjai
38%
Leidėjas
nežinomas 9%
tebuvo 10 proc. Masinių leidinių paskirties
ir tematikos tendencijos išliko panašios:
daugiausia leidžiama universalaus turinio
leidinių, leidinių gausa pasižymi meno,
kultūros ir literatūros sritys, taip pat dėmesys
skiriamas ekonomikos, informacinių tech-
nologijų, sveikatos, žemės ūkio, politikos ir
kitoms temoms. Kaip ir leidybos pradžioje,
šiuo metu gausu leidinių moterims ir šeimai,
laisvalaikiui.
2012 metais nustatyta, kad dauguma
leidinių platinami nemokamai (mokamą
prieigą turi tik apie 6 proc. leidinių). Masinės
paskirties leidiniuose dažnai skelbiama tik
naujausia informacija ar naujausi numeriai,
nesudaromos sąlygos atlikti paiešką leidinių
archyvuose. Šiuose leidiniuose dažnai laisva
prieiga sėkmingai derinama su reklamos
ekonominiu modeliu. 2001 metų tyrimo
duomenimis, visų šių leidinių prieiga buvo
atvira, tik ketvirtadalis leidėjų publikavo ko-
mercinę reklamą ar dalyvavo reklamos mainų
sistemoje. Net du trečdaliai leidėjų kūrė ir
137
teikė viešai naudoti leidinių archyvus. Šiuo
metu leidinių archyvavimu daugiau suinte-
resuoti ne leidėjai, o informacijos specialis-
tai. Duomenų bazėje Lietuvos skaitmeninių
išteklių archyvas (http://ei.libis.lt:8080/) nuo
2002 m. kaupiami įvairūs skaitmeniniai
dokumentai, iš jų apie 100 pavadinimų
periodinių leidinių (skaitmeninių žurnalų,
dienraščių, portalų). Prieiga nemokama, bet
ne visi leidiniai viešai prieinami.
Skaitmeninių leidinių įforminimas –
gana aktualus klausimas per visą tyrimo
laikotarpį. Spausdintiniams periodiniams
leidiniams galioja leidybos standartas, nu-
statantis šių leidinių įforminimo taisykles.
Elektroniniams leidiniams jis netaikomas
dėl elektroninio formato, tačiau elektroni-
niams leidiniams gali būti suteikiami ISSN
numeriai ir norint juos gauti reikia pateikti
leidinyje pagrindinius leidybos duomenis.
Deja, leidėjai neprašo suteikti ISSN nu-
merių leidiniams, išskyrus keletą mokslo
žurnalų ir Lietuvos nacionalinės Martyno
Mažvydo bibliotekos leidžiamų biuletenių.
Dažniausiai leidiniuose leidybos duomenys
pateikiami leidėjų ar redaktorių nuožiūra.
Tvarkingiausiai leidybos duomenys pateikti
mokslo žurnaluose ir leidiniuose, kuriuos
leidžia spausdintinės periodikos leidėjai.
Skaitmeninių serialinių leidinių apipavi-
dalinimas taip pat išlieka problemine sritimi.
Nemažai leidinių turi funkcionalias, bet
meniniu apipavidalinimu neišsiskiriančias
interneto svetaines. Daugumos masinės
paskirties leidinių dizainas atspindi infor-
macijos pateikimo portaluose principus,
todėl yra gana vienodas. Mokslo leidinių
svetainės pasižymi paprastumu, aiškumu ir
svarbiausios informacijos pateikimu.
IŠVADOS
Skaitmeninių serialinių leidinių apibrėžtis
iš esmės atitinka spausdintinių seriali-
nių leidinių sampratą, tačiau dėl savitos
skaitmeninių leidinių fizinės ir loginės
formos kyla skaitmeninių serialinių leidi-
nių identikavimo problemų. Mokslinėje
literatūroje skaitmeninių serialinių leidinių
sampratos ar jų rūšių nustatymo klausimai
analizuojami nepakankamai. Šiuo metu
skaitmeninius serialinius leidinius galima
nuosekliai skirstyti į mokslinius ir masinius
leidinius. Šių leidinių detalesnis skirstymas
priklauso nuo jų identikavimo ir atrankos
tikslų. Dėl vartotojų interesų skaitmeni-
niai serialiniai leidiniai gali būti skirstomi
į tradicines serialinių leidinių rūšis. Nors
toks rūšiavimas yra sąlyginis ir nėra itin
tinkamas skaitmeniniams leidiniams, bet
nesant kitokių publikuotų klasikacijų gali
būti laikinai naudojamas.
Lietuvos skaitmeninių serialinių leidinių
leidyba prieš dešimtmetį buvo pirmame
interneto žiniasklaidos vystymosi etape,
kuriam buvo būdingas išliekantis ryšys su
spausdintine periodika, minimalus skai-
tmeninės žurnalistikos principų taikymas.
Šiuo metu tai yra sėkmingai besiplėtojanti
profesionali veikla, kurios rezultatai gana
įvairūs: publikuojamos spausdintinių
leidinių versijos ir originalus, specialiai
skaitmeniniams leidiniams skirtas turinys,
įvairaus periodiškumo, tematikos ir rūšių
leidiniai. Analizuojamų leidinių skaičiaus
138
augimas pastebimas iki 2007 metų, vėliau
šis skaičius beveik nekinta ir siekia apie
300. Palyginus prieš dešimtmetį atlikto ir
šio tyrimo rezultatus pastebima, kad labai
padaugėjo skaitmeninių mokslinių žurnalų
(22 proc. punktais). Masinių leidinių paskir-
ties ir tematikos tendencijos išliko panašios,
daugiausia leidžiama universalaus turinio
leidinių.
Didžioji dauguma masinių skaitmeninių
serialinių leidinių leidėjų yra profesionalios
spausdintinės periodikos leidyklos, kurios
geba pateikti leidiniuose tinkamus leidybos
duomenis ir derinti reklamos ekonominį
modelį su laisvos prieigos turiniu. Leidėjai
daugiau dėmesio turėtų kreipti į skaitmeni-
nių leidinių registravimą, leidinių dizaino
patrauklumą, vartotojams palankų informa-
cijos pateikimą.
Probleminė Lietuvos skaitmeninių seria-
linių leidinių funkcionavimo sritis – prieiga
prie leidinių archyvų ir bendros paieškos
leidiniuose stoka. Prieš dešimtmetį apie du
trečdalius leidėjų teikė leidinių archyvus vie-
šai naudoti. Šiuo metu masinių leidinių ar-
chyvavimu labiau suinteresuoti informacijos
specialistai. Lietuvos skaitmeninių išteklių
archyve galima rasti trečdalio leidžiamų lei-
dinių straipsnius, bet ir iš jų ne visi leidiniai
prieinami viešai. Mokslinių leidinių archyvus
publikuoja dauguma leidėjų ir beveik visi
archyvai yra atviros prieigos, tačiau norint
rasti straipsnį reikia naudotis kiekvieno
leidinio archyvu atskirai. Kai kuriuos šių lei-
dinių straipsnius galima rasti per mokslinės
informacijos paieškos sistemą Google Scholar,
atviros prieigos žurnalų registrą Directory
of Open Access Journal ir pan., tačiau nėra
visus leidinius apimančios duomenų bazės.
Mokslinių žurnalų duomenų bazės funkcijas
turėjo atlikti eLABa, bet dėl įvairių priežasčių
joje publikuota tik kai kurių žurnalų keleto
metų straipsniai.
Numatant skaitmeninių serialinių leidi-
nių analizės tendencijas, turėtų būti akcen-
tuojamas siekis inicijuoti mokslinę diskusiją
dėl šių leidinių sampratos. Serialinių leidinių
leidybos tendencijos Lietuvoje susijusios jau
ne su leidinių skaičiaus, o leidybos kokybės ir
leidinių paieškos galimybių augimu.
NUORODOS
1. ATKOČIŪNIENĖ, Z. Mokslo ko-
munikacija: Lietuvos mokslo žurnalai mokslo
komunikacijos požiūriu. Informacijos mokslai,
2009, t. 49, p. 70–83.
2. BUČIONYTĖ, I.; VAIŠVILIENĖ, R.
Lietuvoje leidžiami sveikatos mokslų periodiniai
elektroninėje erdvėje. Mokslo ir technikos raida,
2011, nr. 3(2), p. 191–200.
3. BUČYS, V. Lietuvos elektroninė spor-
to periodika: situacija ir perspektyvos: magistro
darbas [interaktyvus], 2006 [žiūrėta 2012 m.
birželio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://
vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006
~D_20090908_192038-62267>.
4. GALINIENĖ, G.; APUTYTĖ, K.
Elektroninė leidyba kaip mokslinės komunika-
cijos kanalas. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2009,
nr. 4 (25), p. 27–36.
5. ISSN for Electronic Serials [interaktyvus].
Library of Congress [žiūrėta 2008 m. lapkričio
139
14 d.]. Prieiga per internetą: <http://lcweb.loc.
gov/issn/e-serials.html>.
6. MACEVIČIŪTĖ, E. Šiuolaikiniai
mokslo serialiniai leidiniai: struktūra ir funkci-
jos. Knygotyra, 2000, t. 36, p. 212–219.
7. MISEVIČIŪTĖ, A. Medijų integravi-
mas leidyboje: Lietuvos dienraščių atvejis. Kny-
gotyra, 2011, t. 57, p. 172–189.
8. NISONGER, T. E. Electronic journal
collection issues. Collection Building, 1997,
vol.16, no. 2, p. 58–65.
9. N.Y. Exemption for Electronic News
Servines and Periodicals Explained. Sales & Use
Tax Alert, 2012, vol. 22, issue 3, p. 3.
10. PALIULIS, N.; DAGIENĖ, E. Aka-
deminė elektroninė leidyba Lietuvoje. Verslas:
teorija ir praktika, 2009, nr. 10 (2), p. 159–171.
11. SARLAUSKIENE, L. Lithuanian on-
line periodicals on the World Wide Web. In-
formation Research [interaktyvus]. 2001, vol. 6,
no. 3 [žiūrėta 2008 m. sausio 16 d.]. Prieiga per
internetą: <http://informationr.net/ir/6-3/pa-
per106.html>.
12. Serials and Other Continuing Resources
Section [interaktyvus]. IFLA [žiūrėta 2008 m.
lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://
www.ia.org/VII/s16/index.htm>.
13. ŠARLAUSKIENĖ, L. Lietuvos moks-
lo žurnalų ir tęstinių leidinių atvirioji prieiga. Iš
Innovation and Creativity in e-Learning: interna-
tional conference proceedings. [Elektroninis ište-
klius], 20th November, 2009, p. [1–6]. Kaunas,
Lithuania. Kaunas: Kaunas University of Tech-
nology, 2009. ISBN 9789955257363.
14. ŠARLAUSKIENĖ, L. Publishing of
Lithuanian electronic serials (the aspect of profes-
sionalism): summary of a doctoral thesis. Kau-
nas, 2002. 30 p.
15. ŠARLAUSKIENĖ, L. Lietuvos skai-
tmeninių periodinių leidinių, platinamų per
WWW, leidyba. Knygotyra, 2000, t. 36, p. 148–
155.
PUBLISHING OF LITHUANIAN DIGITAL SERIALS (1996–2011)
LINA ŠARLAUSKIENĖ
Abstract
e paper deals with publishing the Lithuanian
digital serials in the terms of book science. A
comparative analysis of publishing digital seri-
als in a ten-year period in Lithuania has been
made, and publishing tendencies of these pub-
lications are presented. e research data have
been obtained by a longitudinal analysis of the
Lithuanian digital serials since 1996 by the
methods of information search, document anal-
ysis and publishers’ survey. Electronic serials
have been analyzed according to the dynamics
of publishing, type of publications, publisher,
periodicity, purpose, topic, economic models,
formal perfection and design. e research
data of 2012 are compared with the data of
analogous research performed in 2001. In the
economic, content and form dimensions, the
development of publishing the Lithuanian digi-
tal serials, started ten years ago, at present is a
successfully developing eld of professional ac-
tivity comprising publications of various types,
periodicity, and topics.
Įteikta 2012 m. birželio mėn.
