Nardančių vandens paukščių atžinimo žinynas / An identification guide to diving waterbirds

Full text

1

2
Rėmėjas:
Partneriai:
Segre fondas
Tarptautinė paukščių
apsaugos organizacija
BirdLife International
Lietuvos ornitologų
draugija (LOD)

3
Julius Morkūnas, Rasa Morkūnė, Liutauras Raudonikis
NARDANČIŲ
VANDENS PAUKŠČIŲ
ATPAŽINIMO
ŽINYNAS
Kaunas, 2015

4
© Julius Morkūnas
© Rasa Morkūnė
© Liutauras Raudonikis
© Lietuvos ornitologų draugija
© Klaipėdos universitetas
UDK 598.2(474.5)
Mo-199
ISBN 978-9955-37-175-5 Leidykla „Lututė“, 2015
Apsvarstyta ir rekomenduota išleisti Klaipėdos universiteto
Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto biologijos ir ekologijos
katedros 2015-02-04, protokolo Nr. 46G-BE-5.
Recenzentai:
Doc. dr. Algimantas Petraitis
Dr. Nerijus Nika
Žinynas skiriamas biologijos ir ekologijos studentams, pajūrio žvejams
ir aplinkosaugos specialistams.
Julius Morkūnas, Rasa Morkūnė, Liutauras Raudonikis
NARDANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ ATPAŽINIMO ŽINYNAS
Juliaus Morkūno, Sauliaus Karaliaus, Gedimino Gražulevičiaus,
Mariaus Čepulio, Zitos R. Gasiūnaitės, Romo Povilaičio,
Laimono Šniaukštos, Simono Minkevičiaus, Valdimanto Grigonio,
Eugenijaus Kavaliausko, Richard ompson ir Kauno T. Ivanausko
zoologijos muziejaus nuotraukos
Viršelyje – ledinė antis, Juliaus Morkūno nuotrauka
Kalbos redaktorė Aušra Tamošiūnienė
Maketavo Mindaugas Kirstukas

5
TURINYS
Įvadas 4
Paukščių atpažinimo principai 7
Snapų formos 8
Kojos ir pėdos 10
Ledinė antis 12
Paprastoji nuodėgulė 14
Juodoji antis 16
Sibirinė gaga 17
Paprastoji gaga 18
Vidutinis dančiasnapis 19
Didysis dančiasnapis 20
Mažasis dančiasnapis 22
Paprastoji klykuolė 23
Kuoduotoji antis 24
Žiloji antis 25
Rudagalvė antis 26
Rudakaklis naras 28
Juodakaklis naras 30
Rudakaklis kragas 31
Ausuotasis kragas 32
Raguotasis kragas 34
Juodakaklis kragas 35
Laibasnapis narūnėlis 36
Alka 38
Taistė 40
Laukys 41
Kirai 42
Didysis kormoranas 44
Literatūra 45

6
ĮVADAS
Žvejybiniuose statomuosiuose tinkluose, tinklaičiuose ir ūdose
kasmet žūsta milijonai vandens paukščių. Santykinai dažniausia pa-
saulyje vandens paukščių žūtis žvejybos įrankiuose, dar vadinama
paukščių priegauda, buvo nustatyta Baltijos jūroje, kur kasmet žūsta
iki 76000 paukščių, o taip pat šiaurinėse jūrose ir šiaurės vakarinėje
Ramiojo vandenyno dalyje. Ši problema aktuali ir Lietuvos priekran-
tėje, nes čia intensyviai žvejojama statomaisiais tinklaičiais. Paprastai
jie gaminami iš plono nailoninio valo, kuris yra praktiškai nemato-
mas nardantiems vandens paukščiams. Besimaitindami jie įsipainioja
į tinklaičius ir žūva. Kadangi vandens paukščiai yra ilgaamžiai, jų po-
puliacijų būklė labiausiai priklauso nuo to, kiek sėkmingai išgyvena
subrendusių paukščių. Todėl bet kokia paukščių žūties grėsmė migra-
cijų metu ir žiemavietėse turi įtakos rūšies populiacijos mažėjimui.
Matydamos šią akivaizdžią problemą, jos sprendimu susirūpino
ocialios Europos Sąjungos (ES) institucijos. Pirmiausia 2014 m. lap-
kritį Europos Komisija patvirtino specialų veiksmų planą atsitiktinio
jūrinių paukščių įsipainiojimo į žvejybos įrankius problemai spręsti. Jis
numato būtinybę ir įpareigoja šalis nares sumažinti paukščių priegau-
dą žvejybos įrankiuose, ypač daugiausiai problemų keliančiuose stato-
muosiuose tinklaičiuose. Ši problema turi būti sprendžiama naudojant
bendrosios žuvininkystės politikos nansinius mechanizmus, užtikri-
4
Tinkluose įsipainiojusi ledinė antis

7
nant duomenų apie žuvusius paukščius rinkimą, nansuojant tikslinius
tyrimus ir pritaikant jų metu nustatytas priemones, mažinančias paukš-
čių priegaudą. Tai ypač aktualu Lietuvos vandenyse žiemojančioms
saugomoms ledinėms antims ir nuodėgulėms, nykstančiomis globaliu
mastu, kurių katastroškai mažėja Baltijos jūroje, taip pat narams, dan-
čiasnapiams, narūnėliams ir kitiems jūriniams paukščiams.
Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International
ir Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2014–2016 m. įgyvendina
projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje“, skirtą
žvejybiniuose tinkluose žūstančių paukščių skaičiui sumažinti mūsų
šalies Baltijos jūros priekrantėje (daugiau informacijos rasite interne-
to svetainėje http://seabirdbycatch.com/). Tai yra didesnio tarptautinio
projekto, kurį nansuoja fondas „Segre“ dalis, kartu tęsiant ir darbus,
kuriuos LOD 2013–2014 m. vykdė gavusi Karališkosios paukščių ap-
saugos draugijos (RSPB, angl. Royal Society for Protection of Birds)
nansinę paramą. LOD kartu su Lietuvos pajūrio žvejais vykdo eks-
perimentinę žūklę modikuotais statomaisiais tinklais. Jos metu sie-
kiama nustatyti, kokiuose tinkluose nesumažėja sugaunamų žuvų ir
pavyksta išvengti jūrinių paukščių žūties.
Suradus tinkamus žvejybai ir vandens paukščiams nepavojingus
tinklus būtų galima galvoti kaip, naudojant ES Bendrosios žuvinin-
kystės programos lėšas, jais aprūpinti priekrantės žvejus verslininkus.
Tai aktualu, nes siekiant ES jūrinių strategijų dokumentuose numaty-
to paukščių priegaudos sumažinimo, yra būtinos investicijos, skirtos
5
Tinkluose įsipainiojusi paprastoji nuodėgulė

8
žvejybos įrankiams modikuoti. Tokių rezultatų galime pasiekti tik
dirbdami kartu su gausiu būriu žvejų, nes tam reikalingos tam tikros
eksperimentinės žvejybos apimtys įvairiose Baltijos priekrantės vieto-
se, be to, čia dera bendradarbiaujančių žvejų, gamtosauginių organi-
zacijų bei atsakingų valstybės institucijų interesai. Pasiekus laukiamų
rezultatų Baltijos priekrantėje, šią patirtį BirdLife International sieks
pritaikyti net Pietų Amerikos (ypač Čilės ir Argentinos) pajūryje.
Europos Komisijos patvirtintame veiksmų plane numatyta ne tik
ieškoti paukščiams mažiau pavojingų žvejybos įrankių, bet ir sukurti
bei įgyvendinti žūstančių paukščių stebėsenos sistemą. Žinant kon-
krečias paukščių sugavimo tinklais aplinkybes, bus galima parinkti
tinkamiausius sprendimo būdus mažinant paukščių priegaudą ir ne-
ribojant žvejybos. Pirmiausia tai susiję su duomenų apie žuvusius tin-
kluose paukščius rinkimu, o tai duos laukiamų rezultatų tik įtraukus
į tyrimą žvejus. Jei pavyktų susitarti, kad tinkluose aptiktus paukščius
registruotų patys žvejai, šis klausimas būtų išspręstas labai operaty-
viai. Čia susiduriame su negyvų paukščių rūšių atpažinimo problema,
nes negyvų ir šlapių paukščių išvaizda neretai labai skiriasi nuo jų fo-
tograjų ar piešinių įprastuose paukščių pažinimo vadovuose. Taigi
iškilo būtinybė išleisti specialų nedidelio formato, patogų naudoti
žinyną, skirtą identikuoti nardančius vandens paukščius, kurie gali
būti atsitiktinai sugaunami verslinės žvejybos įrankiais. Nardantiems
paukščiams nepriklausančių keleto rūšių kirų atpažinimas taip pat
svarbus, nes tai – dažniausiai pajūryje randami žuvę paukščiai. Tokį
žuvusių paukščių atpažinimą palengvinantį leidinį Jūs laikote savo
rankose, o jo autoriai tikisi, jog jis ne nuguls žvejų stalčiuose, o padės
renkant svarbius duomenis apie vandens paukščių priegaudą Lietu-
vos Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose. Leidinys taip pat skirtas
ekologijos ir biologijos studentams, aplinkosaugos specialistams bei
visiems gamta besidomintiems žmonėms.
6

9
PAUKŠČIŲ ATPAŽINIMO PRINCIPAI
Žuvusį paukštį galima atpažinti remiantis speciniais iš arti mato-
mais paukščių bruožais, nes lengva apžiūrėti jo kojas, snapą bei pastebė-
ti įvairius spalvinius plunksnų derinius. Daugelio rūšių ančių lytį gali-
ma nustatyti pagal plunksnų spalvą: patinai dažniausiai būna ryškesnių,
kontrastingesnių spalvų, patelės– blankesnių, rudų, pilkų, tamsių spal-
vų. Jauni paukščiai yra panašūs į pateles, o jų snapai dar nebūna įgavę
suaugusiems paukščiams būdingų bruožų. Kitų grupių paukščių– narų,
kragų, kormoranų, alkų, kirų– lyties remiantis spalviniais deriniais nu-
statyti neįmanoma. Skirtingais metų laikais skiriasi ir vandens paukš-
čių išvaizda, todėl būtina atkreipti dėmesį į konkrečiai paukščių rūšiai
būdingus išvaizdos ypatumus. Be to, ne visi tos pačios rūšies paukščiai
šeriasi tuo pačiu metu, todėl vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį gali būti
sutinkami skirtingos išvaizdos tos pačios rūšies paukščiai.
Leidinyje pateikiami ir pagrindiniai paukščių išmatavimai: kūno
ilgis, matuojamas nuo snapo galo iki uodegos galo, sparnų ilgis– ats-
tumas tarp ištiestų sparnų galų.
Kakta Pakaušis
Paakys
Antsnapis
Snapas
Posnapis Gerklė
Kaklas
Krūtinė
Pilvas
Šonas
Pirštai su
plaukiojamosiomis
plėvėmis
Pastaibis
Blauzda
Uodega
Antuodegis
Nugara
Pečiai
Sprandas
Sparno
veidrodėlis
Paprastoji gaga (patelė)
7

10
SNAPŲ FORMOS
Lietuvos pajūryje žiemojantys vandens paukščiai minta skirtin-
gu maistu, kurio ieškodami gali nunerti į 30 metrų ar didesnį gylį.
Žuvę žvejų tinkluose ar pajūryje dažniausiai randami kelių grupių
paukščiai: moliuskus lesančios antys, kurios suplotu snapu iš smėlio
išrausia dvigeldžius moliuskus arba juos nurenka nuo akmenų, bei
žuvis lesantys narai, narūnėliai, kragai, kormoranai, kurie ilgu snapu
sugriebia smulkias žuvis. Kirai nesugeba nardyti, tačiau lesalą renka
nuo vandens paviršiaus arba negiliai vandenyje. Laukiai nardydami
maitinasi dugniniais vandens augalais ir bestuburiais.
Didysis kormoranas
Paprastoji nuodėgulė
Didysis dančiasnapis
8
Antiniai paukščiai
(išskyrus dančias-
napius)
Iš viršaus suplotas
snapas.
Dančiasnapiai
Smailėjantis siauras
snapas su dantukais,
žemyn lenktu galu.
Didysis
kormoranas
Ilgas stambus
snapas žemyn
lenktu galu.

11
Alka
Rudakaklis naras
9
Sidabrinis kiras
Laukys
Nedidelis šviesus
snapas su balta
ragine plokštele. Laukys
Narai, kragai,
narūnėliai, taistės
Smailus siauras
snapas.
Alka
Aukštas, bukas,
trumpas, iš šonų
suplotas snapas.
Kirai
Žemyn lenktas
snapas. Nuo
smailių, nedide-
lių iki kumpų,
stambių snapų.

12
KOJOS IR PĖDOS
10
Paprastoji nuodėgulė
Rudakaklis naras
Laibasnapis narūnėlis
Antys ir kirai
Apvali arba ovalo formos koja.
Trys priekiniai pirštai sujungti
plaukiojamosiomis plėvėmis,
ketvirtasis nusuktas atgal.
Narai
Stipriai iš šonų suplotos
kojos ir pirštai.
Trys priekiniai pirštai
sujungti plaukio-
jamosiomis
plėvėmis, labai mažas
ketvirtas pirštas
prigludęs prie pėdos.
Narūnėlis, alka
Iš šonų suplotos
kojos ir pirštai.
Trys pirštai sujungti
plaukiojamosiomis
plėvėmis, ketvirtasis
sunkiai pastebimas.

1311
Ausuotasis kragas
Didysis kormoranas
Laukys
Ilgos kojos. Ilgi suploti pirštai
yra su plaukiojamosiomis
skiautėmis. Nedidelis ketvirta-
sis pirštas nusuktas atgal.
Ilgi aštrūs nagai.
Laukys
Kragai
Iš šonų suplotos kojos.
Plaukiojamųjų plėvių
neturi, bet kojų pirštai
labai suploti. Kojos
ir pirštai padengti
žvyneliais.
Didysis kormoranas
Trumpos kojos. Apvali arba
ovalo formos blauzda. Visi
keturi pirštai sujungti plau-
kiojamosiomis plėvėmis.

14
• Patino kūnas kontrastingų pilkos, baltos ir juodos spalvų, tamsūs
galvos skruostai.
• Žiemą– labai ilga, smaili ir juoda patino uodega.
• Patelė ar jauniklis rudos, pilkos spalvos.
• Trumpas snapas: patino – juodai rožinis, patelės ar jauno paukš-
čio– tamsus.
• Tamsai pilkos trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis– 39–47cm, išskleistų sparnų ilgis– 65–82cm. Svoris –
600–900 g.
ANTINIAI PAUKŠČIAI
12
Ledinė antis
(lot. Clangula hyemalis, angl. Long-tailed Duck, rus. Морянка)
Patinas
Patelė

15
ANTINIAI PAUKŠČIAI
13
Patinas
Ilga uodega
Juodos
rožinės spalvų
snapas
Tamsūs skruostai

1614
• Patinas juodos spalvos, su balta dėme po akimi.
• Patelė ar jaunas paukštis tamsiai rudos spalvos.
• Balti sparnų veidrodėliai.
• Masyvus plokščias snapas: patino – oranžinis, ties šnervėmis
juodas, patelės ar jauniklio– tamsus.
• Trumpos rožinės (išorinė pusė) ir oranžinės (vidinė pusė) patino
kojos, raudonai rudos patelės kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis– 51–58cm, išskleistų sparnų ilgis– 79–97cm. Svoris –
1100–2100 g.
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Paprastoji nuodėgulė
(lot. Melanitta fusca, angl. Velvet Scoter, rus. Обыкновенный турпан)
Patinas
Balta dėmė
Balti sparnų veidrodėliai

1715
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Patelė
Balti skruostai
Rožinė kojų spalva
išorinėje pusėje

1816
• Patinas juodos spalvos.
• Patelė ar jaunas paukštis tamsiai rudos spalvos, pilko atspalvio,
šviesiai pilkais skruostais.
• Trumpas plokščias snapas: patino– juodas su geltona dėme ant
gumbo ties snapo pagrindu, patelės ar jauniklio– juodas.
• Juodos trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis– 44–54cm, išskleistų sparnų ilgis– 70–84cm. Svoris –
700–1400 g.
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Juodoji antis
(lot. Melanitta nigra, angl. Common Scoter, rus. Синьга)
Patinas
Patelė
Jaunas patinas
Šviesūs
skruostai
Geltona dėmė
ant antsnapio

1917
• Patinas žiemą– kontrastingų baltos, juodos ir rudos spalvų, juo-
domis dėmėmis aplink akis, su žalsva dėme ant pakaušio, rudu pilvu.
• Vėlyvą pavasarį–ankstyvą rudenį patinas atrodo kaip patelė ar
jaunas paukštis: tamsiai rudas pilvas ir visas kūnas, mėlyni sparnų vei-
drodėliai ir juos ribojančios baltos juostos.
• Melsvas plokščias snapas.
• Ilgoka smaili uodega.
• Juodos trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis – 42–48cm, išskleistų sparnų ilgis – 68–77cm. Svoris –
400–1000 g.
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Sibirinė gaga
(lot. Polysticta stelleri, angl. Steller’s Eider, rus. Сибирская гага)
Jauniklis
Patinas
Patelė
Juoda dėmė
prie akies
Melsvas
snapas
Mėlyni sparnų
veidrodėliai
ir baltos juostos

2018
• Patinas žiemą– balta nugara, krūtinė ir kaklas, žalsvi sprando
šonai, juodas viršugalvis, pilvas ir kūno apačia.
• Vėlyvą pavasarį–ankstyvą rudenį patinas atrodo kaip patelė ar jau-
nas paukštis– rudos spalvos, juodai raibas, tamsūs sparnų veidrodėliai.
• Tamsus pilvas.
• Plokščias snapas: patino– žalsvas, patelės ir jauno paukščio–
balsvas su šviesesniu galiuku.
• Ilgoka smaili uodega.
• Juodos trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis– 60–70cm, išskleistų sparnų ilgis– 95–105cm. Svo-
ris – 1200-2600 g.
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Paprastoji gaga
(lot. Somateria mollissima, angl. Common Eider, rus. Обыкновенная гага)
Patinas
Patelė
Žalsva dėmė
Šviesus snapo galas

2119
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Vidutinis dančiasnapis
(lot. Mergus serrator, angl. Red-breated Merganser, rus. Средний крохаль)
• Patino kūnas žiemą– kontrastingų baltos, pilkos ir juodos spal-
vų, tamsiai žalia galva su kuodu.
• Pavasarį–ankstyvą rudenį patinas panašus į patelę ar jauną
paukštį (pilkos spalvos kūnas, ruda galva su kuodeliu), tačiau atpažįs-
tamas iš baltos dėmės ant sparno.
• Raudonas ilgas snapas su dantukais, žemyn lenktu galu.
• Oranžinės trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis – 52–58 cm, išskleistų sparnų ilgis – 67–82 cm. Svoris –
1100–1800 g.
Patinas
Patelė
Raudonas snapas
su dantukais
Nedidelis
kuodas Tamsi
krūtinė
Raudona
akis

2220
• Patino kūnas žiemą– baltas (pavasarį– rausvas), tamsi galva ir
nugara.
• Pavasarį–ankstyvą rudenį patinas atrodo kaip patelė (pilkos
spalvos kūnas, ruda galva su kuodu), tačiau atpažįstamas iš baltos dė-
mės ant sparno.
• Raudonas snapas su dantukais, žemyn lenktu galu.
• Oranžinės trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis– 58–68cm, išskleistų sparnų ilgis– 78–94cm. Svoris –
1300–1900 g.
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Didysis dančiasnapis
(lot. Mergus merganser, angl. Goosander, rus. Большой крохаль)
Ilgas snapas su dantukais
Gelsva
krūtinė
Patinas

2321
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Patelė
Oranžinės,
raudonos kojos
Nedidelis
kuodukas
Patelė
Patinas

2422
• Patino kūnas žiemą – baltos ir šviesiai pilkos spalvų, baltas
kuodas ant galvos, juodos dėmės prie akių.
• Patelės kūnas pilkos spalvos, ruda galva, balti skruostai. Baltas
pilvas.
• Baltos dėmės ant išskleistų sparnų.
• Pilkas, plokštokas, trumpas snapas su dantukais.
• Pilkos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ket-
virtasis pirštas nusuktas atgal.
• Kūno ilgis – 38–44 cm, išskleistų sparnų ilgis – 56–69 cm. Svoris –
450–650 g.
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Mažasis dančiasnapis
(lot. Mergellus albellus, angl. Smew, rus. Луток)
Trumpas
snapas
su dantukais Ruda galva
Nedidelis baltas kuodukas
Patelė
Patinas
Tamsūs paakiai

2523
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Paprastoji klykuolė
(lot. Bucephala clangula, angl. Common Goldeneye, rus. Гоголь)
Patinas
Patelė
• Patino kūnas baltas, ryški balta dėmė ant skruosto, tamsių spalvų
galva, nugara, uodega.
• Patelės kūnas tamsiai pilkas, ruda galva, šviesi apykaklė.
• Baltas pilvas.
• Dideli juodi ir balti išskleistų sparnų plotai.
• Geltonos akys.
• Neilgas trikampio formos snapas: patino – tamsus, patelės –
tamsus geltonu galu.
• Oranžinės trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis – 40–48cm, išskleistų sparnų ilgis– 62–77cm. Svoris –
650–1200 g.
Oranžinis
snapo
galiukas
Balta dėmė ant skruosto
Geltonos akys
Oranžinės
kojos

2624
Kuoduotoji antis
(lot. Aythya fuligula, angl. Tued Duck, rus. Хохлатая чернеть)
ANTINIAI PAUKŠČIAI
• Patino kūnas juodas, ilgas juodas kuodas. Žiemą patino kūno
šonai balti, pavasarį–rudenį – pilki.
• Patelės kūnas tamsiai rudas , ruda galva, prie snapo šviesi dėmė.
• Baltas pilvas.
• Dideli juodi ir balti išskleistų sparnų plotai.
• Neilgas melsvas snapas.
• Juodos trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis– 40–47cm, išskleistų sparnų ilgis– 65–72cm. Svoris –
600–1000 g.
Patinas
Patelė
Baltas pilvas
ir šonai
Pilkas pilvas
Patinas pavasarį–rudenį
Nedidelis
kuodas

2725
Žiloji antis
(lot. Aythya marila, angl. Greater scaup, rus. Морская чернеть)
ANTINIAI PAUKŠČIAI
• Patino kūnas juodas, baltais šonais, pilka nugara ir šviesiais pečiais.
• Patelės kūnas tamsiai rudas, platus šviesus apvadas prie snapo
pradžios.
• Baltas pilvas.
• Dideli juodi ir balti išskleistų sparnų plotai.
• Neilgas melsvas snapas.
• Juodos trumpos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis– 42–51cm, išskleistų sparnų ilgis– 71–84cm. Svoris –
700–1300 g.
Patinas
Pilka nugara,
juoda, žaliai
blizganti galva
Šviesi dėmė
prie snapo
Patelė

2826
ANTINIAI PAUKŠČIAI
• Patinas kontrastingų spalvų: šviesiai pilka nugara ir šonai, ruda
galva, juoda krūtinė ir uodega.
• Patelė ar jaunas paukštis pilkai rusvos spalvos. Galva kiek ru-
desnė, su šviesesne dėme prie akies.
• Pilkas pilvas.
• Pilkos spalvos išskleisti sparnai.
• Masyvus melsvas snapas su balta juosta ties snapo viduriu.
• Pilkos kojos.
• Trys priekiniai pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, ke-
tvirtasis nusuktas atgal.
• Kūno ilgis – 42–49 cm, išskleistų sparnų ilgis – 67–75 cm. Svoris –
650–1000 g.
Rudagalvė antis
(lot. Aythya ferina, angl. Common Pochard, rus. Красноголовый нырок)
Ruda galva
Pilka nugara
Pilki sparnai
Balta
juosta
Patinas

2927
ANTINIAI PAUKŠČIAI
Patinas
Patelė
Šviesiai ruda galva
Juoda
uodega
Juoda
krūtinė

30
• Pilkas su rudu atspalviu, smulkiai taškuotas kūno viršus, baltas
pilvas.
• Žiemą– šviesūs skruostai ir didžioji kaklo dalis.
• Pavasarį–ankstyvą rudenį– ruda dėmė ant kaklo, pilka galva ir
didesnioji kaklo dalis.
• Smailus snapas: žiemą ir jauno paukščio– balsvos spalvos, pava-
sarį–ankstyvą rudenį– juodas.
• Šviesiai pilkos ilgokos kojos.
• Plaukiojamosiomis plėvėmis sujungti trys pirštai, iš šonų suplo-
tos kojos ir pirštai.
• Kūno ilgis– 55–67cm, išskleistų sparnų ilgis– 91–110cm. Svo-
ris – 1300–2000 g.
NARINIAI PAUKŠČIAI
28
Rudakaklis naras
(lot. Gavia stellata, angl. Red-throated Diver, rus. Краснозобая гагара)
Pavasarį–rudenį

31
NARINIAI PAUKŠČIAI
29
Smailus plonas snapas
Suplotos
ilgos kojos
Marga nugara
Šviesūs
skruostai
ir kaklas
Žiemą
Balta
aplink akį

3230
• Tamsi galva ir nugara, baltas pilvas.
• Žiemą– vienodai tamsiai pilkas kūno viršus.
• Pavasarį–ankstyvą rudenį– juoda dėmė priekyje, gerklės srityje,
vertikalūs juodi ir balti dryželiai kaklo priekinėje pusėje, tamsi nugara
su baltų kvadratų eilėmis.
• Smailus masyvus snapas: žiemą bei jaunų paukščių – balsvos
spalvos, pavasarį–rudenį– juodas.
• Šviesiai pilkos ilgokos kojos.
• Plaukiojamosiomis plėvėmis sujungti trys pirštai, iš šonų suplo-
tos kojos ir pirštai.
• Kūno ilgis – 63–75cm, išskleistų sparnų ilgis – 100–127cm. Svo-
ris – 2000–3200 g.
NARINIAI PAUKŠČIAI
Juodakaklis naras
(lot. Gavia arctica, angl. Black-throated Diver, rus. Чернозобая гагара)
Pavasarį–rudenį
Žiemą
Smailus
masyvus snapas
Vienspalvė
pilka nugara

3331
• Žiemą– įvairių pilkų atspalvių kūnas, šviesūs skruostai.
• Pavasarį–rudenį– rudas kaklo priekis, šviesiai pilki skruostai,
juodas viršugalvis, pilka nugara.
• Smailus snapas: žiemą – geltonas, pavasarį–rudenį– geltonos ir
juodos spalvos.
• Baltas pilvas.
• Juodos ilgokos kojos.
• Plaukiojamųjų plėvių neturi, bet kojų pirštai suploti ir su plau-
kiojamosiomis skiautėmis.
• Kūno ilgis – 40–46cm, išskleistų sparnų ilgis – 59–73cm. Svoris –
800–925 g.
KRAGINIAI PAUKŠČIAI
Rudakaklis kragas
(lot. Podiceps grisegena, angl. Red-necked Grebe, rus. Серощекая поганка)
Pavasarį–rudenį
Pavasarį–rudenį

34
• Baltas kaklo priekis ir apatinė kūno dalis.
• Tamsūs kūno šonai ir nugara.
• Rudenį–žiemą– juoda kakta ir viršugalvis, balti skruostai.
• Pavasarį– juodas kuodukas ir ilgos rudai juodos skruostų plunks-
nos.
• Ilgokas smailus snapas: žiemą – rožinis, pavasarį–rudenį – pilkas.
• Labai trumpa uodega.
• Juodos ilgokos kojos.
• Plaukiojamųjų plėvių neturi, bet kojų pirštai suploti ir su plau-
kiojamosiomis skiautėmis.
• Kūno ilgis – 46–51cm, išskleistų sparnų ilgis – 59–73cm. Svoris –
1300–2000 g.
KRAGINIAI PAUKŠČIAI
32
Ausuotasis kragas
(lot. Podiceps cristatus, angl. Great Crested Grebe, rus. Чомга)
Pavasarį–rudenį

35
KRAGINIAI PAUKŠČIAI
33
Jauniklis
Žiemą Smailus ir
šviesus snapas
Rožinis
posnapis
Labai trumpa
uodega
Juoda
kakta
Šviesūs
skruostai
Žiemą
Kojų pirštai suploti
ir su plaukiojamosiomis
skiautėmis

3634
• Žiemą– tamsi nugara ir viršugalvis, balti skruostai ir kūno šonai.
• Pavasarį–rudenį rudi kūno šonai, priekinė kaklo dalis, juodi
skruostai ir geltonas kuodas,
• Baltas kaklo priekis ir apatinė kūno dalis.
• Baltas pilvas.
• Raudonos akys.
• Neilgas smailus, tamsus snapas balsvu galiuku.
• Juodos ilgokos kojos.
• Plaukiojamųjų plėvių neturi, bet kojų pirštai suploti ir su plau-
kiojamosiomis skiautėmis.
• Kūno ilgis – 31–38cm, išskleistų sparnų ilgis – 46–55cm. Svoris –
400–720 g.
KRAGINIAI PAUKŠČIAI
Raguotasis kragas
(lot. Podiceps auritus, angl. Slavonian Grebe, rus. Красношейная поганка)
Pavasarį–rudenį
Tamsi galva
Žiemą
Balti skruostai
Šviesus
snapo
galiukas

3735
• Žiemą– juoda galva ir nugara, balsvi skruostai ir šonai.
• Pavasarį–rudenį– gelsvai rudos skruostų plunksnos, rudi kūno
šonai, tamsi galva, kaklas, nugara.
• Baltas pilvas.
• Raudonos akys.
• Trumpas, plonas, tamsus snapas.
• Juodos ilgokos kojos.
• Plaukiojamųjų plėvių neturi, bet kojų pirštai suploti ir su plau-
kiojamosiomis skiautėmis.
• Kūno ilgis – 28–34cm, išskleistų sparnų ilgis– 56–60cm. Svoris –
200–735 g.
KRAGINIAI PAUKŠČIAI
Juodakaklis kragas
(lot. Podiceps nigricollis, angl. Black-necked Grebe, rus. Черношейная поганка)
Pavasarį–rudenį
Jaunas paukštis
Balta
gerklė
Į viršų
riestas
snapas
Žiemą

38
• Tamsiai pilkai ruda galva ir nugara, balta krūtinė ir pilvas.
• Žiemos metu– balti skruostai ir priekinė kaklo dalis. Pavasarį –
ankstyvą rudenį– juodi skruostai.
• Smailus, ilgas ir juodas snapas.
• Tamsiai pilkos trumpos kojos.
• Trys pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis.
• Kūno ilgis – 38–46 cm, išskleistų sparnų ilgis – 61–73 cm. Svoris –
945–1045 g.
ALKINIAI PAUKŠČIAI
36
Laibasnapis narūnėlis
(lot. Uria aalge, angl. Common Guillemot, rus. Тонкоклювая кайра)
Pavasarį–
rudenį

39
ALKINIAI PAUKŠČIAI
37
Žiemą
Balti skruostai
Tamsus
brūkšnys
Ilgas juodas
snapas
Balta
gerklė

4038
• Juodas kūno viršus, balta apačia.
• Žiemą balti skruostai ir kaklo priekinė dalis, pavasarį – juodi
skruostai ir kaklas.
• Aukštas, bukas, trumpas, iš šonų suplotas juodas snapas.
• Juodos trumpos kojos.
• Trys pirštai, sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis.
• Kūno ilgis – 38–43cm, išskleistų sparnų ilgis – 60–69cm. Svoris –
600–840 g.
ALKINIAI PAUKŠČIAI
Alka
(lot. Alca torda, angl. Razorbill, rus. Гагарка)
Pavasarį

4139
ALKINIAI PAUKŠČIAI
Pavasarį–rudenį
Trumpas
masyvus snapas
Baltas brūkšnys
Smaili
uodega
Žiemą

4240
Taistė
(lot. Cepphus grylle, angl. Black Guillemot, rus. Чистик)
ALKINIAI PAUKŠČIAI
• Žiemą– baltos spalvos kūnas su tamsiais dryžiais ant nugaros.
• Pavasarį–rudenį– juodas kūnas su baltomis dėmėmis ant sparnų.
• Smailus, siauras juodas snapas.
• Raudonos trumpos kojos.
• Trys pirštai, sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis.
• Kūno ilgis – 32–38 cm, išskleistų sparnų ilgis– 49–58cm. Svoris –
380–575 g.
Pavasarį–rudenį
Žiemą
Balta dėmė
Raudonos kojos

4341
VIŠTELINIAI PAUKŠČIAI
Laukys
(lot. Fulica atra, angl. Eurasian Coot, rus. Лысуха)
• Tamsus kūnas.
• Raudonos akys.
• Nedidelis šviesus snapas su balta ragine plokštele ant kaktos;
• Melsvos ilgos kojos.
• Plaukiojamųjų plėvių neturi, bet ilgi suploti pirštai yra su plau-
kiojamosiomis skiautėmis; nedidelis ketvirtasis pirštas atsuktas atgal;
ilgi aštrūs nagai.
• Kūno ilgis – 36–42cm, sparnų išskleistų ilgis – 70–80cm. Svoris –
600–1200 g.
Baltas snapas
ir kakta
Ilgos kojos
ir pirštai

4442
Kirai
(lot. Laridae, angl. Gulls, rus. Чайки)
KIRINIAI PAUKŠČIAI
• Suaugusio paukščio kūnas baltas, nugara ir sparnų viršus šviesiai
ar tamsiai pilkos, kartais juodos spalvos.
• Jaunas paukštis pilkai rudas, raibas.
• Įvairi snapų forma ir spalva: rudagalvio kiro– raudonas juodu
galiuku, paprastojo ir silkinio kiro– geltonas, balnuotojo ir sidabrinio
kiro– stambus, geltonas su raudonu tašku.
• Įvairi kojų spalva: rudagalvio kiro– raudonos, paprastojo kiro–
žalsvai gelsvos, silkinio kiro– geltonos, balnuotojo ir sidabrinio kiro–
pilkai rožinės.
• Kūno ilgis – 35–74cm, išskleistų sparnų ilgis– 86–166cm. Svo-
ris – 190–2000 g.
Balnuotasis kiras
Jaunas sidabrinis kiras

4543
KIRINIAI PAUKŠČIAI
Paprastasis kiras
žiemą
Rudagalvis kiras
žiemą
Suaugęs sidabrinis kiras
Rudagalvis kiras
pavasarį–rudenį

46
Didysis kormoranas
(lot. Phalacrocorax carbo, angl. Great cormorant, rus. Большой баклан)
KORMORANINIAI PAUKŠČIAI
44
• Stambus juodas paukštis.
• Masyvus pilkas snapas žemyn lenktu galu.
• Geltonos spalvos snapo pamatas ir oda prie snapo pagrindo.
• Pavasarį– pilki, balti skruostai ir galva.
• Juodos trumpos kojos.
• Visi keturi pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis.
• Kūno ilgis – 77–94cm, išskleistų sparnų ilgis – 121–149cm. Svo-
ris – 2200–3600 g.
Masyvus snapas
žemyn lenktu galu
Geltonas
snapo pamatas
Ilga
uodega
Šviesesnis pilvas

47
LITERATŪRA
All about birds, 2015. Cornell Lab of Ornithology. Prieiga per in-
ternetą: http://www.allaboutbirds.org
Blomdahl A., Breife B., Holmstron N., 2007. Flight identication of
European seabirds. – London: Helm, 374 p.
Jusys V., Karalius S., Raudonikis L., 2012. Lietuvos paukščių paži-
nimo vadovas. – Kaunas: Lututė, 288 p.
Kurlavičius P., 2006. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. – Kau-
nas: Lututė, 384 p.
Proctor N. S, Lynch P. J., 1993. Manual of ornithology: Avian structu-
re and function. – New Haven and London: Yale University Press, 340 p.
Syroechkovsky E. E. (red.) 2011. A eld guide to the anseriformes of
Russia. – Maskva: DesignPrint, 223 p. (rusų kalba).
Skov H., Heinänen S., Žydelis R., Bellebaum J., Bzoma S., Dagys
M., Durinck J., Garthe S., Grishanov G., Hario M., Kieckbusch J.,
Kube J., Kuresoo A., Larsson K., Luigujõe L., Meissner W., Nehls H.
W., Nilsson L., Petersen I. K., Mikkola Roos M., Pihl S., Sonntag N.,
Stock A., Stipniece A. (2011) Waterbird populations and pressures in
the Baltic Sea. Nordic Council of Ministers. – Copenhagen: Rosen-
dahls Bogtrykkeri AS, 201 p.
Svensson L., Mullarney K., Zetterström D., 2010. Collins bird gui-
de. – London: HarperCollins, 448 p.
Vīksne J., 2003. Medījamo ūdensputnu noteicējs. Rīga: Gandrs, 64 p.
Žydelis R., Bellebaum J., Österblom H., Vetemaa M., Schirmeister
B., Stipniece A., Dagys M., van Eerden M.. Garthe S., 2009. Bycatch
in gillnet sheries – an overlooked threat to waterbird populations.
Biological Conservation 142, p. 1269–1281.
Žydelis, R., Small C., French G., 2013. e incidental catch of se-
abirds in gillnet sheries: A global review. Biological Conservation
162, p. 76–88.
45

48
Mo-199 Nardančių Vandens paukščių atpažinimo žinynas / Julius Morkū-
nas, Rasa Morkūnė, Liutauras Raudonikis. – Kaunas: Lututė,
2015. – 46 p.: iliustr.
ISBN 978-9955-37-175-5
Žinynas skiriamas biologijos ir ekologijos studentams, pajūrio žvejams
ir aplinkosaugos specialistams.
UDK 598.2
Julius Morkūnas, Rasa Morkūnė, Liutauras Raudonikis
NARDANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ ATPAŽINIMO ŽINYNAS
Leidykla „Lututė“
9-ojo forto g. 32, Kaunas
Tel. 8 698 73 508, el. paštas lutute@lutute.lt
www.lutute.lt

49
LIETUVOS ORNITOLOGŲ DRAUGIJA yra nevy-
riausybinė narių organizacija, vienijanti gyvosios gam-
tos apsaugai neabejingus Lietuvos žmones, kurie glo-
boja ir stebi paukščius bei jų aplinką, rūpinasi pasta-
rosios išsaugojimu ir visuomenės ekologiniu švietimu,
taip pat pilietiškai dalyvauja formuojant aplinkos ir biologinės įvairovės
apsaugos politiką. Gamtosauginė praktinė veikla vykdoma įgyvendinant
tarptautinius bei šalies masto projektus, taip pat draugijos nariams akty-
viai prisidedant savanoriška veikla.
Mes tikime, kad bendromis visų mūsų pastangomis, remdamiesi na-
rių entuziazmu, žiniomis ir patirtimi, pasieksime, kad ne tik paukščių bei
jų aplinkos, bet ir visos mus supančios gyvosios gamtos apsauga bus efek-
tyvesnė ir realiai įgyvendinama.
Skirdami savo 2 % gyventojų pajamų mokesčio paramą ir Jūs galite
pri sidėti prie paukščių globos!
Mes dirbame paukščiams ir žmonėms bei kviečiame papildyti mū-
sų gretas!
Naugarduko g. 47-3, LT-03208 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 213 0498
El. paštas lod@birdlife.lt
http://www.birdlife.lt

50
NEGYVŲ PAUKŠČIŲ REGISTRACIJA
Apie visus sugautus ar rastus negyvus paukščius pajūryje ir Kuršių ma-
riose, prašome pranešti Lietuvos ornitologų draugijai elektroniniu paštu
lod@birdlife.lt arba telefonu 8 5 2130498. Būtina surinkti kuo tikslesnę in-
formaciją apie aptiktus paukščius, pažymint jų sugavimo aplinkybes.
Renkama informacija:
• data,
• paukščio rūšis,
• tinklo akis,
• koordinatės,
• žvejybos baras,
• sugavimo gylis,
• žvejybos įmonė,
• pastabos (pvz.: žiedo numeris, kartu įkliuvę paukščiai).